Tvarka ir teisingumas
En
Į titulinį Rašykite mums Svetainės struktūra Paieška Spausdinti
Partijos Tvarka ir teisingumas 2008 metų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą programa

Versija atsisiuntimui

Trumpoji rinkimų programa (Versija atsisiuntimui)

PARTIJOS TVARKA IR TEISINGUMAS

2008 METŲ RINKIMŲ Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMĄ PROGRAMA

 

UŽ TVARKĄ IR TEISINGUMĄ!

 

Partijos Tvarka ir teisingumas 2008 metų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą programa grindžiama šiomis vertybėmis:

TAUTIŠKUMU

Kalba, papročiai, tradicijos - tai Lietuvos valstybės gyvavimo šaltinis. Čia šimtmečiais puoselėta lietuvybė ir žmonių krauju rašyta istorija. Pasaulinės globalizacijos verpetuose privalome išlikti savimi.

PATRIOTIŠKUMU

Lietuva - mūsų tėvynė, mūsų namai. Čia mūsų protėviai įkūrė valstybę. Ir protėviai, ir mes ją gynėme, todėl Lietuva yra ir bus ne tik žodis. Tai - mūsų tautos dvasia.  

TEISINGUMU 

Žmogui iš prigimties būdingas ir svarbus teisingumo jausmas. Kiekvienas žmogus nori, kad su juo būtų elgiamasi teisingai. Ir kiekvienas žmogus su kitu privalo elgtis tik teisingai. Tai ne instinktų, o intelekto valdomos visuomenės požymis.

VISUOMENĖS PILIETIŠKUMU

Kiekvienam turi rūpėti, ar deramai bendrauja visuomenės nariai. 

MORALINIU ATGIMIMU

Tauta, iškėlusi pagrindiniu savo veiklos tikslu tarnystę materialinėms vertybėms, pasmerkta žlugti arba amžiams klaidžioti dykumoje. Tik žmogaus dvasingumas pašalins tamsą ir parodys kelią į gerovę.

Šios vertybės yra valstybės galios šaltinis, svarbiausioji sąlyga stiprėti visoms politikos, ekonomikos ir kultūros sritims.

Pasiremdami savo valstybės istorija, mes kursime aprūpintą ir savo ateitimi tikinčią visuomenę. Tautos pasiekimuose atsispindės kiekvieno individo asmeninė raiška.

Investicijos į naujas technologijas, infrastruktūros plėtra, ekonomikos konkurencingumo didinimas - tai valstybės stiprėjimo, jos žmonių turtėjimo, Lietuvos lygiavimosi į pažangiausias pasaulio valstybes daigai. Mes juos puoselėsime ir auginsime.

               

PARTIJA PASISAKĖ IR TOLIAU PASISAKO:

•·                          Už pagarbą piliečių teisėms ir laisvėms, įtvirtintoms Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautinėse konvencijose.

•·                          Už įsipareigojimus saugoti žmogaus orumą, ginti žmogaus teises ir laisves, demokratiją ir teisingumą.

•·                          Už siekius skatinti žmonių iniciatyvą, jų tikėjimą, jog Valstybė privalo užtikrinti sąlygas, kurios sudarytų galimybę savo darbu sukurti materialiai ir dvasiškai turtingą gyvenimą.

•·                          Už ryžtą saugoti ir puoselėti Tautos tapatumą, jos materialinių ir dvasinių galių sklaidą, atvirumą bei pagarbą kitoms tautoms ir kultūroms, paramą tautinėms mažumoms.

•·                          Už pagarbą šeimai, dorovei, socialiniam solidarumui, humanizmui, krikščioniškosioms vertybėms.

 

KOKIA LIETUVA ŠIANDIEN?

Per 17 metų susiklostė tokia Valstybės valdymo ir teisinė sistema, kuri leido atlikti spartų privatizavimą. Tačiau kartu buvo pažeidinėjamos žmonių teisės, susidarė monopolijos, kurios iškreipė rinkos santykius, įsigalėjo korupcija ir nebaudžiamumas. Valstybės ir privatiems sektoriams vis didesnę įtaką darė interesų grupės, siekiančios savanaudiškų tikslų.

Toks Valstybės valdymas ir teisinė sistema neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, neleidžia skleistis demokratijai, riboja piliečių teises ir laisves, neleidžia jiems dalyvauti rinkoje ir konkuruoti versle lygiais pagrindais.

Kelia nerimą tai, kad tūkstančiai žmonių šiandien neturi galimybių patenkinti net svarbiausių kasdienių poreikių. Neramu dėl šalies, kurioje tūkstančiai šeimų gyvena iš varganų pajamų.

Ar teisinga, kad trečdalis piliečių gyvena prastuose būstuose, menkai apsirengę ir pavalgę, negalintys siekti išsilavinimo, negaunantys reikiamo poilsio, neturintys jokios galimybės pagerinti savo ir savo vaikų dalią?

Ar teisinga, kad dalis tautos išsibėgiojusi po svetimus kraštus, kita - įklimpusi alkoholio liūne, kad žmonės žudosi ar žudo vienas kitą? Ar tai nėra iššūkis mums?!

Nėra savarankiškos užsienio politikos, valstybė nuolankiai įgyvendina galingųjų pasaulio jėgų pageidavimus, šalyje klesti korupcija, oligarchinis valdymas, valstybė jau nebe teisinė, o teisminė, globojanti KGB rezervistus. Ar tai ne iššūkis?

Akivaizdu, kad mums visiems reikia permainų. Lietuvos valstybė turi atstovauti žmonėms. Pakeisti dabartinę padėtį ne tik privalu, bet ir galima. Tam reikia politinės valios, asmeninės atsakomybės, žmonių pasitikėjimo ir paramos esminėms reformoms.

 

KOKIĄ LIETUVĄ MES MATOME PO 10 METŲ?

Tai valstybė, kurioje išnyks vargas ir skurdas, kurioje nedarbo lygis bus nedidelis, o darbas tinkamai įvertintas.

Toje valstybėje bus stipri vidurinė klasė.

Čia bus svarbūs žodžiai PATRIOTIŠKUMAS ir TAUTIŠKUMAS.

Visiems žmonėms bendros moralės normos bus kasdienis reiškinys, o ne istorinė sąvoka.

Šioje valstybėje išryškės dar viena vertybė - visuomenės pilietiškumas, jos aktyvumas, kiekvieno mūsų ambicijos kurti tvirtą gerovės Lietuvą ir atsakomybė už ją.

 

KOKIU KELIU IR BŪDAIS TO SIEKSIME?

Partija siekia laimėti 2008 m. rinkimus į LR Seimą ir įgyvendinti šiuos svarbiausius tikslus:

- grąžinti Tautai aukščiausios valdžios - suvereno - galią;

- sukurti materialias ir dvasines prielaidas Žmogaus, Tautos ir Valstybės gerovei.

Svarbiausių tikslų sieksime inicijuodami ir įgyvendindami sistemines reformas: Konstitucinę reformą, Valstybės valdymo reformą ir teisinės sistemos reformą.

Tokių reformų būtinybė grindžiama:

- nauja Lietuvos padėtimi Lietuvai esant Europos Sąjungos, NATO nare;

- nauja Lietuvos vidaus ir užsienio politikos samprata;

- nauja ilgalaike Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos strategija;

- nauju požiūriu į ekonomines ir socialines problemas - netolygų regionų išsivystymą, nedarbą, turtinę diferenciaciją, Valstybės skolas, emigraciją, „protų nutekėjimą", nesaugų gyvenimą - ir ryžtu jas spręsti remiantis mokslo ir gyvenimo patirties siūlomais būdais bei metodais.

Šios reformos leis sukurti pilietinę visuomenę ir geresnę žmonių gyvenimo kokybę.

Atsinaujinimo ir permainų būtinybė neatsiejama nuo tvarkos ir teisingumo įgyvendinimo visose Valstybės ir piliečių gyvenimo ir veiklos srityse.

Atsinaujinimas reikalauja realių pokyčių Valstybės ir piliečių gyvenime. Tarp jų - ir atnaujintos Konstitucijos - teisinio Valstybės ir piliečių gyvenimo bei veiklos pamato, atspindinčio esminius gyvenimo pokyčius ir naujus gyvenimo iššūkius.

 

VALSTYBĖ

Šiandien Lietuvai būtina Valstybės valdymo reforma, kurios teisinis pamatas -

atnaujinta Lietuvos Respublikos Konstitucija.  

Gyvenimo ir politikos aktualijos įrodė, kad 1992 metais priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija vis labiau atsilieka nuo Lietuvos valstybingumo raidos. Būtinas referendumas dėl naujos Konstitucijos ir joje įtvirtintų esminių valstybės veiklos pokyčių.

Keičiant Konstituciją, piliečiams pasiūlysime apsispręsti, kokia turi būti Lietuva: prezidentinė ar parlamentinė valstybė.

Valstybės valdymą būtina grįsti ilgalaike ir visas valstybės institucijas įpareigojančia strategija. Valstybės raidą apibrėžiantys dokumentai - ilgalaikiai planai, nacionaliniai susitarimai, memorandumai - privalo būti vykdomi, įpareigojantys, o ne vien partijų ambicijas ir pažadus fiksuojantys dokumentai.

Aiškiai apibrėžti kiekvienos valdžios institucijos kompetencijos ir atsakomybės ribas, reformuoti valstybės administravimą - mažinti valdymo aparatą, didinti jo efektyvumą.

Sutvarkyti viešąjį administravimą taip, kad būtų įgyvendinti „gero valdymo" principai: valdymas grindžiamas įstatymų viršenybe, visuotinio sutarimo siekiu, veiksmingumu ir efektyvumu, skaidrumu ir atsakomybe.

Racionaliai mažinti sprendimų priėmimo pakopų skaičių ir griežtai apibrėžti asmeninę valstybės pareigūnų, tarp jų ir aukščiausiųjų - Prezidento, Seimo ir Vyriausybės - vadovų, ministrų, taip pat merų ir kitų pareigūnų atsakomybę už priimtus sprendimus.

Įpareigoti valstybės institucijas savo veiklos strategijose aiškiai suformuluoti kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų įgyvendinta konstitucinė nuostata - valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Įvesti visas Valstybės pareigybes apimančią, skaidrią ir aiškiais kriterijais apibrėžtą darbo atlyginimo sistemą, kurioje skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio atlyginimo neviršytų 7 kartų.

Pakeisti rinkimų į Seimą ir į savivaldybių tarybas sistemą, atsisakant partinių sąrašų, tačiau paliekant politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms teisę kelti ir remti atskirus (pavienius) kandidatus į Seimą ir į savivaldybių tarybas.

Siūlysime per pusę sumažinti Seimo narių skaičių ir priimti Seimo nario atšaukimo įstatymą.

Įstatymus priimti jiems pritariant ne mažiau negu pusei visų išrinktų Seimo narių ir įvertinus visas piliečiams, visuomenei ir Valstybei galimas konkrečių įstatymų priėmimo pasekmes.

Griežtai atskirti įstatymų leidžiamąją valdžią nuo vykdomosios valdžios; Vyriausybės nariai negali būti ir Seimo nariai.

Merus, seniūnus, teisėjus ir prokurorus bei miestų ir rajonų policijos vadovus turi išsirinkti patys vietos gyventojai.

Mes tikime, kad tauta referendume palaikys mūsų siūlomą nuostatą panaikinti visas lengvatas ir privilegijas Seimo nariams.

Kaip atskirą teritorinį vienetą siūlome panaikinti apskritis.

 

PREZIDENTAS

Partija pasisako už aktyvų Prezidento vaidmenį šalies gyvenime. Prezidentas - Valstybės vadovas, kuris vienodai atsako už šalies vidaus ir išorės padėtį, vidaus ir užsienio politiką.

Piliečiai, balsuodami už Prezidentą, kartu balsuoja ir už jo PROGRAMĄ, apimančią Prezidento kompetencijai priklausančius valstybės vidaus ir užsienio reikalus. Todėl Prezidento Programa, apimanti įsipareigojimus Tautai ir Valstybei, turi būti įteisinta Konstitucijoje ir vykdoma.

Būtina peržiūrėti ir papildyti Konstitucijoje numatytas Prezidento funkcijas, padidinti jo atsakomybę už efektyvią, Tautos interesams tarnaujančią Seimo ir Vyriausybės veiklą, šių trijų valdžios grandžių konstruktyvią sąveiką, Parlamento ir Vyriausybės veiklos priežiūrą.

Prezidentui privalu:

•·                            reguliariai tartis su Tautos atstovais Seime, su Vyriausybe, ministerijų, savivaldos, kitų valdžios institucijų vadovais, su Lietuvos politinėmis partijomis, politinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis bei profesinėmis asociacijomis svarbiausiais šalies gyvenimo klausimais;

•·                            teikti Seimui būtinų Lietuvai įstatymų projektus;

•·                            siekti, kad būtų nenukrypstamai įgyvendinta Nacionalinio pasididžiavimo programa, numatanti būtinas socialines, kultūrines ir pilietines permainas;

•·                            iš Prezidento paskirtų pareigūnų reikalauti jų asmeninės atsakomybės už prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.  

Būtina Konstitucijoje įtvirtinti Prezidento teisę prieš pasirašant Seimo priimtus teisės aktus, kilus abejonėms dėl jų atitikimo Konstitucijai, tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą.

 

VISUOMENĖ

Būtina saugoti ir ginti kiekvieno piliečio teises ir laisves. Žmogaus teisės ir laisvės - šiuolaikinės demokratijos pagrindas.

Skurdo ir neteisybės išgyvendinimas - esminis demokratijos požymis ir svarbiausia Valstybės pareiga.

Skatinsime piliečių atsakomybę už asmens, šeimos, Tautos ir Valstybės orumą ir sieksime:

•·                            visuomenės socialinių grupių bendradarbiavimo ir solidarumo;

•·                            realaus lygių galimybių užtikrinimo darbo rinkoje nepriklausomai nuo tautybės, lyties, amžiaus, turtinės padėties, religinių įsitikinimų; 

•·                            neįgalių žmonių aktyvaus dalyvavimo darbo rinkoje.

Ugdysime moterų ir vyrų lygybę bei toleranciją.

Skleisime humanistinį požiūrį į politinę veiklą, įpareigojantį piliečius būti atsakingiems už save ir Valstybę.

Sieksime iš žmonių sąmonės išgyvendinti politikos kaip nešvarios veiklos sampratą. Politika, kurianti Valstybę ir tarnaujanti asmeniui, Tautai, privalo būti skaidri, o korumpuoti asmenys neturi dalyvauti Valstybės politikoje.

Ypatingą dėmesį skirsime tam, kad mažėtų valdžios ir piliečių atotrūkis, socialinė žmonių atskirtis, kad visuomenė nebūtų skaldoma į normalias ir asocialias šeimas.

Rūpinsimės, kad vaikų teisių apsauga, parama jaunoms ir vargstančioms šeimoms, vienišoms motinoms būtų reali, pagrįsta konkrečiomis programomis, o jų vykdymo kontrolė taptų kasdieniu valstybės tarnybų darbu.

Raginsime įtakingus mokslo ir kultūros, Bažnyčios, religinių bendruomenių atstovus priešintis nevilties, smurto ir agresyvumo nuotaikoms visuomenėje, nesitaikstyti su dvasiniu visuomenės nuosmukiu.

Sieksime objektyvių, visoms politinėms partijoms ir Lietuvos valstybingumui nešališkos visuomeninės televizijos ir radijo kanalų sukūrimo.

Sieksime žiniasklaidos priemonių nuosavybės santykių bei tarpusavio ryšių skaidrumo, žurnalistų kūrybinės laisvės principo prieš žiniasklaidos priemonių savininkų diktatą viršenybės, atsakomybės neišvengiamumo įtvirtinimo dėl šališkos, nepatikrintos informacijos bei sąmoningos dezinformacijos ir šmeižto skleidimo.

Rūpinsimės, kad kiekvienas valstybės pilietis galėtų nemokamai naudotis internetu.

Sieksime, kad žiniasklaida kartu su švietimu, mokslu ir kultūra padėtų ugdyti sveiką požiūrį į žmogaus gyvenimą, jo paskirtį ir atsakomybę visuomenėje.

Ugdysime tautinę Lietuvos žmonių savimonę, puoselėsime pagarbą ir paramą tautinėms mažumoms, skatinsime atvirumą kitoms kultūroms.

 

SAVIVALDA

Savivaldos plėtra - esminė demokratinės ir atsakingos visuomenės kūrimo sąlyga. Patys piliečiai turi spręsti savo bendruomenės reikalus.

Lietuvos regionai - kraštai - turi tapti pagrindiniais šalies ūkio plėtros, švietimo ir tradicinės kultūros saugojimo ir raidos centrais, aktyviai dalyvaujančiais Europos Sąjungos regioninėse programose.

Būtina:

•·                          decentralizuoti valstybės valdymą ir įgyvendinti kitus vadybinius valdžios galių perdavimo principus;

•·                          įteisinti Lietuvos regionus (kraštus) - Žemaitiją, Aukštaitiją, Dzūkiją ir Suvalkiją - kaip pagrindinius Lietuvos ūkio, švietimo ir kultūros branduolius;

•·                          atsižvelgus į regionų specifiką, jų raidos perspektyvas ir naujas galimybes Europos Sąjungoje, parengti ir nenukrypstamai vykdyti regionų ir savivaldybių ekonominės, socialinės, kultūrinės plėtros ir investicijų programas, skatinančias regionų ekonominę, kultūrinę plėtrą ir mažinančias regionų raidos atotrūkį: šiuo tikslu ekonomiškai silpnesniuose ir socialiai labiau pažeidžiamuose regionuose įgyvendinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros skatinimo programas;

•·                          suderinti valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo principus taip, kad savivaldybių biudžetas ir galima valstybės parama tiesiogiai priklausytų nuo savivaldybių ekonominės veiklos sąlygų ir jos efektyvumo, žmonių užimtumo užtikrinimo, nedarbo mažinimo rodiklių;

•·                          siekti, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų projektai iki svarstymo Seime ir savivaldybėse būtų plačiai aptarti visuomenėje;

•·                          griežtai laikytis principų, užtikrinančių pajamų paskirstymą tarp valstybės ir savivaldybės biudžetų, jų administravimą, savivaldybėms priskirtų funkcijų finansavimą ir jų vykdymą;

•·                          rengti Konstitucijos ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis būtų įteisinti tiesioginiai merų ir seniūnų rinkimai ir atsisakyta partinių sąrašų rinkimuose į savivaldybių tarybas.

 

TEISINGUMAS IR TEISĖSAUGA

Valstybės pareiga - saugoti ir ginti žmogaus orumą, jo teises ir laisves, piliečių gyvybę, sveikatą ir nuosavybę, žmogaus teisę į materialiai ir dvasiškai visavertį, saugų gyvenimą.

Valstybė ir jos piliečiai privalo būti apginti nuo neteisingumo, valdžios ir valdininkų korupcijos bei savivalės.

Gyventojų saugumas turi būti vienas pagrindinių teisėsaugos tikslų ir teisėsaugos institucijų veiklos vertinimo kriterijų.

Sieksime, kad

•·                          Konstitucijoje būtų įtvirtinta piliečių teisė, surinkus 100 000 parašų, inicijuoti referendumą visuomenei svarbiais klausimais, taip pat piliečių teisė tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą;

•·                          teisėsauga būtų apsaugota nuo dvigubų standartų, korupcijos ir politinių bei partinių sprendimų viršenybės prieš teisę;

•·                          teisėsaugoje nebūtų vietos korumpuotiems ar politiniam spaudimui paveikiems pareigūnams, būtų priimti teisės aktai, reglamentuojantys teisės aiškinimus;

•·                          visuomenė galėtų rinkti visų lygių teisėjus;

•·                          Lietuvoje būtų įsteigti prisiekusiųjų teismai;

•·                          būtų užtikrinta žmogaus orumo, žmogaus teisių - tarp jų turtinių - ir pagrindinių laisvių apsauga;

•·                          vertinant teisėsaugos institucijų veiklą vienu iš pagrindinių vertinimo kriterijų būtų gyventojų saugumo būklė;

•·                          Vidaus reikalų ministras ir Policijos generalinis komisaras kartą per metus pateiktų Seimui ir visuomenei ataskaitą apie gyventojų saugumo būklę ir numatomas priemones saugumui užtikrinti;

•·                          Lietuvoje nebūtų teisminių politinių procesų, nukreiptų prieš politinius oponentus ir atimančių konstitucinę piliečių teisę kritikuoti valstybės pareigūnus ar pažeidžiančių piliečių įsitikinimų, nuomonių ir žodžio laisvę;

•·                          būtų numatyta apkaltos aukščiausiems valstybės pareigūnams apeliacijos tvarka;

•·                          kovojant su nusikalstamumu būtų taikomos ne tik prievartinio poveikio priemonės, bet ir sukurta socialinės kontrolės sistema, kuri padėtų valstybės ir visuomeninėms organizacijoms ar gyventojams kurti saugią aplinką;

•·                          nusikaltimų aukai būtų suteikta visapusiška Valstybės, teisėsaugos institucijų ir visuomenės pagalba ir parama;

•·                          būtų parengta ir neatidėliotinai įgyvendinama efektyvi ir konkreti kovos su korupcija ir korupcijos prevencijos programa - gyventojų pajamų ir išlaidų deklaravimas, informacijos apie užsienio bankuose turimas sąskaitas deklaravimas;

•·                          būtų reformuotas viešasis administravimas ir teisinė sistema, siekiant, kad Lietuva patektų į mažiausiai korumpuotų šalių penketuką;

•·                          sukurta ir nuolat vykdoma efektyvi kontrabandos prevencijos programa;

•·                          būtų užkirstas kelias narkomanijos plėtrai ir efektyviai kovojama su narkomafija, sugriežtinta lėšų, skiriamų narkomanijos prevencijai bei kovai su narkomanija kontrolė, analizuojamas jų panaudojimas;

•·                          kovoje su narkomanija ir narkomafija teisėsaugos institucijos efektyviai derintų savo veiksmus šalyje ir tarptautiniu mastu;

Sieksime:

•·                          bausmių už sunkius nusikaltimus (ginkluoti plėšimai, narkotikų platinimas) griežtinimą, taikant netgi laisvės atėmimą iki gyvos galvos;

•·                          abejotinų valstybinio turto privatizavimo, žemės nuosavybės atkūrimo sandorių peržiūrėjimo;

•·                          kad būtų sukurta veiksminga Nacionalinė kovos su nusikalstamumu programa, apimanti - kaip vieną svarbiausių dalių - nepilnamečių nusikalstamumo prevenciją, taip pat programa, užkertanti kelią prekybai žmonėmis;

•·                          kad būtų sukurta efektyvi piliečių, atlikusių bausmę, integravimo į visuomenę programa, numatanti galimybę įsidarbinti, mokytis, pradėti verslą;

•·                          kad būtų panaikinta senatis už didelę žalą, padarytą Valstybei, jos ekonominiams interesams.

Ypač rūpinsimės, kad teisėsauga griežtai stebėtų ir kontroliuotų Valstybės užsakymų, privatizavimo konkursų ir sandėrių vykdymą.

 

ŪKIS IR ENERGETIKA

Lietuvos ūkio raidą, ūkio padėtį ir ateitį lemiantys sprendimai turi būti efektyvūs, nepriklausomai nuo to, kokia - liberalios ar labiau socialiai orientuotos rinkos - samprata ir ideologija jie grindžiami.

Atominė elektrinė, elektros tiltai į Vakarus, dujų saugyklos - tai šalies energetinės nepriklausomybės resursai. Skaidrus jų kūrimas ir naudojimas bus prioritetinis mūsų veiklos uždavinys.

Skatinsime alternatyvios energijos gavybos bei gamybos projektus. Valstybė rems anglies monoksido (CO) į atmosferos išmetimą mažinančias inovacijas bei technologijas, vietinių energijos išteklių panaudojimą.

Parengsime ir įgyvendinsime Valstybinę daugiabučių namų renovavimo programą.

Peržiūrėsime elektros energijos, šilumos kainų nustatymo metodiką bei įvertinsime jos teisingumą.

Svarbiausi Lietuvos transporto infrastruktūros projektai - automobilių magistralė „Via Baltica" ir geležinkelio magistralė „Rail Baltica". Sieksime, kad šios pagrindinės transporto arterijos prilygtų Europos Sąjungos valstybių keliams. Lietuva bus tranzito šalis, kurios svarbiausios transporto arterijos bus sujungtos su tarptautinių Europos kelių sistema.

Sieksime

•·                          į visuomenės susitarimą, numatantį ilgalaikę ūkio raidos programą, kuo plačiau įtraukti pilietiškai aktyvius verslininkus ir mokslininkus, politikus, kultūros, profesinių sąjungų atstovus;

•·                          supaprastinti mokesčių sistemą, ją reglamentuoti aiškiais, iš anksto verslo bendruomenės, darbdavių ir profesinių sąjungų suderintais principais, skatinančiais užimtumą, verslo augimą ir sąžiningą mokesčių mokėjimą;

•·                          sieksime sudaryti sąlygas šalies ūkiui sėkmingai konkuruoti Europos ir pasaulio rinkose;

•·                          parengsime ilgalaikę ūkio raidos programą, į jos rengimą įtrauksime pilietiškai aktyvius verslininkus, mokslininkus, politikus, meno, kultūros ir profesinių sąjungų atstovus;

•·                          panaudojant teisinius svertus, sudarysime optimalias sąlygas nacionalinio ir užsienio kapitalo investicijoms;

•·                          sureguliuosime konkurencijos sąlygas tarp ūkio subjektų, kontroliuosime esančias ir naujai besikuriančias monopolijas;

•·                          sukursime įstatyminę bazę ir verslo infrastruktūrą, kad konkurentiškomis taptų smulkios ir vidutinės verslo įmonės;

•·                          skatinsime ūkio subjektus kurti prekes ir paslaugas, kurios paremtos aukštosiomis technologijomis ir sukuria didelę pridedamąją vertę;

•·                          peržiūrėsime mokesčių sistemą, ieškodami galimybių sumažinti mokesčių naštą kiekvienam piliečiui ir verslui;

•·                          tik visuomenei aptarus ir sudarius verslui sąlygas pasirengti permainoms, priimti verslą reglamentuojančius įstatymus;

•·                          padidinti bendrojo vidaus produkto, perskirstomo per nacionalinį biudžetą, dalį taip, kad ne mažiau kaip pusė biudžeto pajamų būtų skiriama socialinėms reikmėms, švietimui, kultūrai, mokslui, žmonių saugumui;

•·                          parengti mokslo ir verslo, mokslo ir gamybos integracijos programą, visapusiškai panaudoti Lietuvos mokslo potencialą, didinti Lietuvos verslo konkurencingumą Europos ir pasaulio rinkose;

•·                          skatinti ir vis labiau taikyti gamyboje modernias informacines technologijas, biotechnologijas, kitas pažangias technologijas, sukuriančias didžiausią pridėtinę vertę.

Didelį dėmesį skirsime tam, kad būtų sukurta palanki teisinė ir politinė aplinka bei infrastruktūra smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai.

Ypač rūpinsimės, kad Lietuva išliktų saugios branduolinės energetikos šalimi: sieksime, kad iki naujos atominės elektrinės statybos pabaigos veiktų antrasis Ignalinos AE blokas.

Sieksime, kad

•·                          būtų modernizuotos kitos veikiančios elektrinės bei pagaliau įgyvendinti elektros jungčių su   Vakarų valstybėmis, kiti Europos Sąjungos lėšomis remiami infrastruktūriniai projektai;

•·                          būtų skatinamas dujų tranzitas per šalies teritoriją;

•·                          energetikos žaliavų importo srityje būtų racionaliai sumažintas tarpininkų skaičius.

 

ŽEMĖS ŪKIS

Lietuvos žemės ūkis - strateginis šalies interesas, neatsiejamas nuo gyvybinių ir gamybinių šalies, jos savasties, etninių, nacionalinės kultūros ir savimonės poreikių.

Plėtosime į rinką orientuotą, konkurencingą žemės ūkį; sieksime tolygios kaimo ekonominės ir socialinės plėtros, atitinkančios regionų ypatumus.

Sudarysime palankias sąlygas žemės ūkio subjektų kooperacijai, jos efektyviai ir pelningai veiklai.

Gerinsime ir plėsime kaimo gamybinę infrastruktūrą, ypač kaimo kelius, kitų kaime būtinų paslaugų tinklą.

Sieksime, kad

•·                          būtų mažinama priešprieša tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų ir supirkėjų;

•·                          nepriklausomai nuo ūkio dydžio žemdirbiams būtų garantuotos vienodos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos.

Ypatingą dėmesį skirsime tam, kad

•·                          stiprėtų Lietuvos kaimo bendruomenės;

•·                          būtų teikiama ekonominė parama jauniesiems ūkininkams, rūpinamasi jų profesiniu tobulėjimu;

•·                          Lietuvos ūkininkams būtų sudaromos vienodos ekonominės sąlygos su Europos Sąjungos valstybių senbuvių ūkininkais, priešinsimės Lietuvos ūkininkų diskriminacijai;

•·                          valstybinės institucijos ir pareigūnai padėtų kaimo žmonėms priimti naujos ekonominės ir socialinės aplinkos iššūkius;

•·                          Europos Sąjungos paramos Lietuvos ūkininkams lėšos netaptų amoralių pareigūnų grobiu;

•·                          būtų iki galo išaiškinti žemės grobstymo atvejai ir skaidriai užbaigtas žemės nuosavybės atkūrimo procesas.

Raginsime Vyriausybę

•·                          rūpintis nedidelių pramonės įmonių ir didesnių įmonių padalinių steigimu kaime;

•·                          skatinti žemės ūkio ir pramonės sąveiką;

•·                          efektyviau naudoti vidaus rinkos apsaugos priemones, kurių nedraudžia Europos Sąjungos teisė, sutartys su Pasaulio prekybos organizacija;

•·                          kurti efektyvią žemės ūkio informacinę sistemą, remti žemės ūkio mokslą, mokymą ir konsultavimą.

Sieksime didesnių investicijų į žemės ūkį ir kaimą.

Skatinsime ekologinę žemdirbystę, lietuviškų kokybiškų žemės ūkio produktų gamybą ir vartojimą, remsime žemės ūkio produktų eksportą, miško verslą, tvenkinių žuvininkystę, kaimo turizmą, amatus ir kitas ūkio šakas.

Sieksime, kad

•·                          Lietuvos kaimas atgimtų, išsaugotų savo kultūrą, etninę specifiką, sveikatos, kultūros ir švietimo židinius.

 

DARBAS IR SOCIALINĖ APSAUGA

Valstybės pareiga rūpintis, kad šalyje būtų užtikrintas pakankamas užimtumo lygis.

Imsimės priemonių, kad

•·                          mažėtų praraja tarp 10 proc. turtingiausių ir 10 proc. labiausiai skurstančių piliečių;

•·                          būtų užtikrinta kiekvieno žmogaus galimybė laisvai pasirinktu darbu užsidirbti pragyvenimą sau ir savo šeimai.

•·                          Sieksime, kad

•·                          žmonėms, gaunantiems mažas ir vidutines pajamas, 5-10 procentų būtų sumažintas gyventojų pajamų mokestis;

•·                          atsižvelgiant į demografinę padėtį, nebūtų ribojamas darbuotojų darbo amžius;

•·                          valstybė, taikydama pajamų mokesčio lengvatas, remtų  jaunas šeimas - taikytų nulinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą tėvams, šeimoje auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų;  

•·                          žmonėms, netekusiems darbo, likus 5 ir mažiau metų iki pensijos bei turintiems pakankamą darbo stažą, būtų mokama visa pensija;

•·                          pensijos atitiktų realų pragyvenimo lygį: minimali senatvės pensija būtų ne mažesnė kaip minimalus atlyginimas;

•·                          būtų plėtojamas darbuotojų ir darbdavių socialinis dialogas ir partnerystė;

•·                          darbo santykiai būtų grindžiami sutartiniais pagrindais, siekiant darbuotojų ir darbdavių interesų pusiausvyros;

•·                          būtų stiprinama darbuotojų ir darbdavių organizacijų socialinė partnerystė ir tobulinami atstovavimo gebėjimai;

•·                          dirbantiems asmenims būtų sudarytos kuo palankesnės galimybės ginti savo interesus: streikų įstatymas turi būti priartintas prie analogiškų Europos Sąjungos šalių įstatymų standartų;

•·                          būtų parengta konkreti programa, skatinanti išvykusį svetur jaunimą grįžti į Lietuvą.

•·                          Ypatingą dėmesį skirsime tam, kad būtų įvykdyta socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reforma, užtikrintos neįgaliųjų teisės, jų įsidarbinimo ir integravimo į visuomenę galimybės.

 

SVEIKATOS APSAUGA

   Saugi, efektyvi ir visiems prieinama sveikatos apsauga - sveikos valstybės požymis.

Partija Tvarka ir teisingumas savo programos prioritetu skelbia Lietuvos gyventojų asmens ir visuomenės sveikatos gerinimą, gyventojų sergamumo bei mirtingumo mažinimą bei sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės užtikrinimą.

       Partija sieks:

•·                                                        optimizuoti greitosios medicinos pagalbos ir skubios konsultacinė pagalbos teikimą, spręsti   klausimą dėl sanitarinės aviacijos panaudojimo;

•·                                                        užtikrinti pirminės sveikatos priežiūros ir specializuotų ambulatorinių paslaugų ir diagnostikos plėtrą, užtikrinant reikalingas susirgimų (širdies ir kraujagyslių, vėžio ir kt.) profilaktikos, šiuolaikiškos diagnostikos ir efektyvaus bei prieinamo ambulatorinio gydymo priemones, ypatingą dėmesį skiriant nėščių moterų ir kūdikių sveikatos priežiūrai bei eilių sveikatos priežiūros paslaugai mažinimui;

•·                                                        optimizuoti gydymo įstaigų geografinį išsidėstymą bei jų teikiamų paslaugų apimtis, ypatingą dėmesį kreipiant į teikiamų stacionarinių paslaugų optimizavimą ir jų kokybės gerinimą, didinant investicijas į ligoninių modernizavimą, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, ilgalaikės slaugos, stacionarios ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugų, plėtrą;

•·                                                        nustatyti realius licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus ir vykdyti griežtą  licencijuojamos veiklos kontrolę, kad bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, turinčioje vienodas licencijas, būtų suteikta vienodai kokybiška pagalba.

•·                                                        užtikrinti, kad pacientams asmens sveikatos priežiūros įstaigose būtų skiriamas didesnis dėmesys bei platesnės ištyrimo, gydymo bei slaugos galimybės, išplečiant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, skiriant papildomų lėšų naujų ligų ir būklių gydymui ir tyrimo technologijų įdiegimui;

•·                                                        parengti ir patvirtinti bent penkiasdešimties dažniausiai pasitaikančių ligų ištyrimo ir gydymo metodikas ir algoritmus.

•·                                                        suteikti pacientams galimybę gydytis moderniausiais medikamentais ir naujausiomis sveikatos priežiūros technologijomis;

•·                                                        užtikrinti kokybiškų, saugių, veiksmingų bei įperkamų vaistinių preparatų buvimą Lietuvos rinkoje, plėtojant paralelinį importą ir didinant kompensuojamųjų vaistų, skirtų ambulatoriniam gydymui, prieinamumą gyventojams;

•·                                                        vėžinėmis ligomis sergantiems pacientams užtikrinti nemokamą ir savalaikę sveikatos priežiūrą;

•·                                                        užtikrinti pacientų teises į saugią, kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą;

•·                                                        sudaryti sąlygas medicinos darbuotojams dirbti saugioje aplinkoje ir gauti jų kompetenciją bei darbo svarbą atitinkantį atlyginimą;

•·                                                        užtikrinti, kad viešosios ir privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiklą vykdytų lygiomis konkurencijos sąlygomis, peržiūrint sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis sudarymo principus ir kt.

•·                                                        mažinti korupciją ir biurokratiją sveikatos priežiūros sistemoje, racionaliai naudoti lėšas, skirtas sveikatos priežiūrai, užtikrinti šių lėšų viešą, teisingą ir skaidrų administravimą;

•·                                                        vykdyti visų medikamentų, skirtų stacionariniams ligoniams gydyti, pirkimus tik elektroninio aukciono būdu;

•·                                                        sudaryti sąlygas realiai funkcionuoti papildomam sveikatos draudimui;

•·                                                        steigti specializuotus centrus, kurie įgyvendins sunkiai auklėjamų paauglių, narkomanų, psichikos negalią turinčių asmenų reabilitacijos ir integracijos į darbo rinką programas;

•·                                                        sudaryti sąlygas, kad narkomanų reabilitacijos ir integracijos į darbo rinką centrai gautų valstybinį finansavimą;

•·                                                        plėtoti Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas užtikrinant, kad šalies gyventojai galėtų gyventi saugioje ir sveikoje aplinkoje, ypatingą dėmesį skiriant sveikai mitybai ir visuomenės informavimui sveikatinimo, sveikos gyvensenos ir ligų profilaktikos klausimais, alkoholizmo, narkomanijos ir kitų priklausomybės ligų prevencijai,

•·                                                        koreguoti esamą priklausomybės ligų registrą.

 

ŠVIETIMAS, MOKSLAS, KULTŪRA

Rūpestis švietimo, mokslo ir studijų kokybe - šalies ūkio ir jo konkurencingumo Europos ir pasaulio rinkose garantas.

Žinių visuomenės ir žiniomis grįstos ekonomikos sukūrimas - aukščiausias Valstybės ir Tautos prioritetas, be kurio neįmanoma pažanga, visavertis Lietuvos integravimasis į Europos Sąjungos politines, ekonomines struktūras ir Europos kultūros erdvę.

Laisvas žmogus yra kuriantis žmogus. Tradicinė ir moderni kultūra - Tautos siela, laiduojanti Tautos gyvastį, jos išlikimą.

Sieksime, kad

•·                          būtų įgyvendintas valstybės visiškai finansuojamas visuotinis vidurinis išsilavinimas;

•·                          būtų išsaugota ir plėtojama mokyklų įvairovė, regionuose, miesteliuose ir kaimuose stiprinami švietimo ir kultūros židiniai;

•·                          mokykla taptų ne tik mokymo, bet ir patriotinio bei dorovinio jaunimo ugdymo centru;

•·                          būtų remiamos ir plėtojamos regionų kultūros įstaigos;

•·                          Lietuvoje būtų nemokamas aukštasis išsilavinimas;

•·                          būtų sukurtos organizacinės bei materialinės prielaidos nuolatiniam mokslininkų, dėstytojų ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, intensyvinami mokslininkų, dėstytojų ir studentų tarptautiniai mainai;

•·                          Lietuva taptų visaverte Europos Sąjungos studijų ir mokslo erdvės dalimi;

•·                          būtų sukurta efektyvi programa, kuri leistų išsaugoti jaunus specialistus, stabdytų „protų nutekėjimą" ir skatintų jaunus mokslininkus grįžti į Lietuvą.

Ypatingą dėmesį skirsime tam, kad

•·                          būtų parengtas ir priimtas Nacionalinis susitarimas, atitinkantis Europos Sąjungos mokslo ir studijų plėtotės iki 2010 metų strategines nuostatas ir įpareigojantis kasmet didinti universitetinėms studijoms ir mokslo plėtrai skiriamas lėšas, kad asignavimai studijoms ir mokslui 2010 metais pasiektų 1 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP);

•·                          nuolat didėtų Europos Sąjungos ir nacionalinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ugdyti ir nacionaliniame Europos Sąjungos struktūrinių fondų paskirstyme jos sudarytų ne mažiau kaip 40 procentų;  

•·                          nuolat būtų keliami doktorantų, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai ir 2010 metais jie pasiektų Europos Sąjungos šalių atitinkamų profesijų ir kvalifikacijų darbuotojų atlyginimų vidurkį;

•·                          mokytojo atlyginimas būtų ne mažesnis, negu Seimo nario atlyginimas, o kiekvienas mokytojas turėtų galimybę po dvidešimt penkerių metų darbo mokykloje išeiti į pensiją.

Sieksime, kad

•·                          mokslas ir studijos labiau atitiktų ne tik individo, bet ir šalies, jos ūkio, kultūros, Valstybės ateities poreikius.

Ypač rūpinsimės, kad švietimas, mokslas, kultūra taptų neatsiejama kiekvieno piliečio dvasine reikme, jo ir visos visuomenės doroviniu orientyru ir pamatu.

Sieksime, kad

•·                          reikiamas Valstybės dėmesys būtų skiriamas tiek profesionaliai, tiek mėgėjiškai kūrybai ugdyti;

•·                          profesionalus menas būtų prieinamas visiems Lietuvos žmonėms ir jo neišstumtų menkavertė vartotojų kultūra;

•·                          ne tik didieji šalies centrai, bet visi Lietuvos regionai išsaugotų ir plėtotų kultūros įstaigų veiklą;

•·                          būtų parengta ir įgyvendinama Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje skatinimo programa;

•·                          būtų saugomas ir visuomenei prieinamas Lietuvos daugiatautis kultūros paveldas, remiama ir puoselėjama Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų kultūra.

Lietuvių tauta privalo sugrįžti prie savo Valstybės kūrimo, o Valstybė turi padėti Tautai šviestis ir tobulėti.

Kultūra - žmogaus ir pilietinės visuomenės ugdymas - turi būti grindžiama švietimo, mokslo, filosofijos, religijos vienove. Telksime visas šviesuomenės pajėgas Valstybės ir Tautos pasaulėžiūros pagrindams stiprinti.

 

 

NACIONALINIS SAUGUMAS

Nacionalinis saugumas turi būti paremtas glaudžiu bendradarbiavimu su Europos Sąjunga, Jungtinių Tautų, NATO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

Esminė nacionalinio saugumo prielaida - valstybės politinis ir ekonominis stabilumas, visuomenės materiali ir dvasinė gerovė, socialinė, sveikatos sauga, efektyvi visų teisėsaugos institucijų, specialiųjų tarnybų kova su korupcija.

Gyventojų ir jų gyvenamosios aplinkos saugumas - neatskiriama nacionalinio saugumo dalis ir pagrindinis atitinkamų tarnybų rūpestis.

Sieksime, kad

•·                          Lietuvos kariai aktyviai bendradarbiautų tarptautinėse taikos ir saugumo misijose, plėtotų partnerystę su kraštais, siekiančiais suartėti su Europos Sąjunga ir NATO;

•·                          tarptautinės misijos, kuriose dalyvauja Lietuvos kariai, griežtai atitiktų tarptautinę teisę, Jungtinių Tautų rezoliucijas ir sankcijas;

•·                          Valstybė imtųsi konkrečių veiksmų pereinant prie profesinės karo tarnybos;

•·                          Lietuvos specialiosios tarnybos užkirstų kelią bet kokiems bandymams plėtoti Lietuvos ir užsienio organizuotų nusikalstamų grupuočių veiklą šalyje, terorizmo ir kitoms kriminalinėms apraiškoms;

•·                          Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas reguliariai atsiskaitytų Seimui ir visuomenei apie kovos su korupcija padėtį, kad tokios ataskaitos būtų reguliariai, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, svarstomos Seime.

 

UŽSIENIO POLITIKA

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos užsienio politika neatsiejama nuo bendros Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos ir natūraliai įsilieja į šalies vidaus politiką.

Lietuva kaip Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų narė turi prisidėti prie taikos ir tarptautinio saugumo užtikrinimo, konstruktyvaus bendradarbiavimo su visomis kaimyninėmis šalimis.

Sieksime, kad

•·                          Lietuvos narystė Europos Sąjungoje toliau skatintų šalies ekonomikos plėtrą, Lietuvos žmonių profesinį tobulėjimą, dvasinio pasaulio turtinimą, atvertų naujas Lietuvos mokslo ir kultūros raidos galimybes;

•·                          Lietuvos narystė NATO užtikrintų saugų Lietuvos žmonių gyvenimą, išorinį šalies saugumą, prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos, jos mokslo ir technologijų plėtros;

•·                          Lietuva efektyviai išnaudotų narystę visose tarptautinėse organizacijose;

•·                          Lietuvos atstovų, išrinktų į Europos Parlamentą, veikla skatintų Europos Sąjungos paramą Lietuvos ūkio, energetikos, mokslo, švietimo, kultūros plėtrai, padėtų išlyginti regioninius skirtumus, Lietuvai artėti prie pažangių Europos Sąjungos šalių.

Vyriausybės uždavinys - plėsti gerus tarpvalstybinius santykius Vidurio ir Šiaurės Europoje, Baltijos jūros regione, aktyviai bendradarbiauti su mūsų tradiciniais partneriais - Lenkija ir Baltijos valstybėmis.

Sieksime naujų naudingų dvišalių santykių su Rusija ir Ukraina, teiksime siūlymus dėl šių valstybių dalyvavimo bendruose Europos Sąjungos ir NATO projektuose bei programose.

Skatinsime naudingą Lietuvai bendradarbiavimą, taip pat demokratijos plėtrą kitose NVS šalyse, kaimyninėje Baltarusijoje, Kaukazo bei Vidurinės Azijos šalyse.

Sieksime, kad

•·                          Lietuvos žmonės, išvykę į užsienį, turėtų galimybę išlikti Lietuvos piliečiais, jaustų konkretų Valstybės rūpestį ir globą;

•·                          išeivijos lietuviai galėtų kuo aktyviau dalyvauti įgyvendinant Lietuvai svarbius projektus ir būtų patikimi Lietuvos interesų skleidėjai.

 

MES SAKOME: VALSTYBĖJE REIKIA TVARKOS IR TEISINGUMO

 

 

 

 

 

     Gegužė 2019     
P A T K P Š S
    01 02 03 04 05
06 07 08 09 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    
Naujienų prenumerata
Įveskite el. pašto adresą:
Prisijungimas
Apklausa
Kur atostogavote šiais metais ?
Lietuvos pajūryje
Užmiestyje
Užsienio kurorte
Savo namuose
Šiais metais dar neturėjau atostogų
Šiais metais neturėsiu atostogų